Savaitės žodis: abišal

Sveiki, kalbos bičiuliai!

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų senoliai trumpai ir vaizdingai apibūdindavo tai, kas yra iš abiejų pusių? Šiandien dažniausiai sakome „abipus“ arba „iš abiejų pusių“, tačiau senojoje lietuvių kalboje gyvavo itin skambus prielinksnis – abišal.

Etimologija ir sandara

Šio žodžio daryba labai aiški ir vaizdinga: jį sudaro dėmenys abi + šal (šalis). Tiesioginė reikšmė – „iš abiejų šalių“.

Kaip šis žodis skamba literatūroje?

Prielinksnį abišal sutinkame tiek senojoje raštijoje, tiek tautosakoje bei poezijoje:

„Gilumoj kalnelis, abišal jojo vėl kalnelis...“

„Idant kartės būtų abišal altoriaus.“
– Jono Bretkūno Biblijos vertimas (XVI a. pabaiga)

Kaip panaudoti šiandien?

Nors moderniojoje bendrinėje kalboje įsitvirtino žodis abipus, prielinksnis abišal tekstui suteikia poetiškumo, archajiško skambesio bei ritmikos. Užuot rašę „Abipus upės žaliavo pievos“, išbandykite: „Abišal upės žaliavo pievos“.

Atradote kažką naujo? Pasidalinkite šiuo naujienlaiškiu su kitu kalbos mylėtoju!