Ar žinojote, ką reiškia būti „aimiam“? Štai primirštas lietuviškas žodis!
Žodžio lobynas: Šaunusis „aimus“ ir jo brolis „aimiau“ 📜
Sveiki, kalbos bičiuliai!
Ar esate kada nors girdėję ką nors sakant: „Koks tu aimus jaunuolis!“ arba „Aimiau rinkčiausi šį kelią“? Šiandien kviečiame atsiversti senųjų lietuviškų žodžių skrynią ir susipažinti su itin vaizdingu žodžiu aimus bei jo prieveiksniu aimiau.
ai•mus, -i (būdvardis) – gražaus sudėjimo, šaunus, geras, mandagus.
aimiau (prieveiksnis) – labiau, greičiau, pirmiau.
Kaip šis žodis skambėjo mūsų klasikų lūpose?
Šį žodį labai mėgo mūsų kalbos ir istorijos puoselėtojai. Būti aimiam seniau reiškė turėti ne tik grakščią išvaizdą, bet ir geras manieras bei kilnią širdį:
„Buvo stropus, kantrus, dosnus ir aimus ne vien gyvenime, bet ir mitime.“– Simonas Daukantas
„Tvirtesni ir aimesni buvo nekaipo kiti jaunikaičiai.“– Simonas Stanevičius
O štai Mikalojaus Daukšos raštuose prieveiksnis aimiau vartojamas reikšme „labiau“ arba „pirmiau“: „...aimiaus arba labiaus ant viso turto“.
Įdomus kalbinis atspalvis 🎭
Lietuvių kalbos žodynas fiksuoja ir retesnę, šalutinę šio žodžio reikšmę – sunkus. Pavyzdžiui, Jono Bretkūno raštuose minimi „aimesni čėsai“ (t. y. sunkesni laikai). Tai puikus pavyzdys, kaip tas pats žodis bėgant amžiams gali turėti kelias skirtingas emocines spalvas!
Kaip panaudoti šiandien?
Jei norite pagirti bičiulį už jo puikią laikyseną, geras manieras ar tiesiog šaunumą, vietoje įprasto „šaunuolis“ ar „stilingas“ galite drąsiai ištarti:
„Šiandien atrodai itin aimus!“
Patiko šis kalbos atradimas? Pasidalinkite naujienlaiškiu su draugais ir puoselėkime turtingą lietuvių kalbą kartu!