Žodis, kurio nepamatysi šiuolaikiniuose parkuose: kas tos „alvytos“? 🎡

Ar prisimeni laisvės pojūtį alvytose? 🌾

Sveiki, kalbos mylėtojai!

Šiltos dienos, vėjas plaukuose ir skrydžio pojūtis – daugelio iš mūsų vaikystės prisiminimai neatsiejami nuo sūpuoklių. Bet ar žinojote, kad mūsų senoliai turėjo dar vieną nuostabų, švelniai skambantį žodį šiam džiaugsmui paminėti?

Lietuvių kalbos žodyne žodis alvytos atskleidžia dvi labai susijusias reikšmes:

1. Sūpynės, sūpuoklės. Šis žodis ypač mėgtas Jurbarko, Eržvilko, Stakliškių bei Skirsnemunės apylinkėse.
2. Sūpuoklių detalė. Tai beržinės kartelės, prie kurių apačioje pritvirtinama lentelė atsistoti ar atsisėsti. Apie šią reikšmę užsiminė ir garsus kalbininkas Kazimieras Būga.

Kaip šis žodis skambėjo gyvojoje kalboje?

„Tarp tų dviejų medžių būtų gera vieta alvỹtoms.“ (Eržvilkas)

„Pasidarykim alvytàs – bus smagu suptis.“ (Stakliškės)

„Eime į alvytàs pasisupti.“ (Skirsnemunė)

Kitą kartą, kai leisite laiką kieme ar parke, pasiūlykite artimiesiems užsukti pasisupti ne tiesiog į sūpynes, o į alvytas! Taip išlaikysime senųjų tarmių gyvumą.

Iki kito įdomaus žodžio,
Tavo kalbos atradimai