Šios savaitės žodis: ar nesate kada nors buvę... „abara“? 🌾

Rūpestingai pamiršti lietuviški žodžiai: ãbara

Sveiki, kalbos bičiuliai!

Ar kada nors teko girdėti, kaip senoliai ką nors pavadina neįprastu, švelniai skambančiu žodžiu „abara“? Nors iš pirmo žvilgsnio šis žodis skamba grakščiai, jo reikšmė kalba apie tų laikų kasdienybės iššūkius.

Kaip šį žodį vartojo Rytų Aukštaitijoje?

Lietuvių kalbos žodyno lobyne šis žodis užfiksuotas Tverečiaus apylinkėse. Žvilgtelėkime į vaizdingus pavyzdžius:

„Mano sūnus didelis ãbara – turi jau apie septyniolika metų, o dar nemoka art.“

„Marytė ãbara, jos rankos nedera – nei siuva, nei audžia.“

Įdomus kalbos akcentas

Kadangi „abara“ yra bendrosios giminės daiktavardis (kaip ir vėpla, Elgeta ar mėgėjas), prie jo derinami būdvardžiai išduoda asmens lytį: galime sakyti ir „didelis abara“, ir „didelė abara“.

Šiandien, kai kasdienybėje visi skubame ir kartais kažką išmetame iš rankų ar užsimirštame, drąsiai galime nusišypsoti ir tarti: „Et, šiandien jaučiuosi tikras abara...“

Ačiū, kad kartu atrandate pamirštus lietuvių kalbos perlus!