Žodis, kurio reiktų vengti santykiuose: ką reiškia „abalduotis“? 🧐
Savaitės žodis: àbalduotis 🗣️
Ar pažįstate žmonių, kurie visada suranda prie ko prikibti, net kai viskas klostosi puikiai? Mūsų senoliai tokiam elgesiui turėjo itin vaizdingą ir šiandien nepelnytai primirštą žodį – àbalduotis.
Veiksmažodžio formos: àbalduotis, -uojasi, -avosi
Kirčiavimas: Kirčiuojame pačią pradžią – raidę à- (kairinis kirčio ženklas).
Ką tai reiškia?
Lietuvių kalbos žodynas pateikia trumpą, bet itin taiklią reikšmę: priekabių ieškoti, kabinėtis be rimtos priežasties.
„Kad jau paėmei (vedei), ir gyvenk, nebeàbalduokis, neklausykis, kas ką šneka.“
— Užrašyta Skirsnemunėje (Sk.)
Kalbininko akcentas 💡
Šis žodis turi puikų emocinį atspalvį. Skambesiu jis giminingas triukšmo, bildėjimo ar bildinimo sąvokoms (plg. balduoti). Todėl abaldavimasis – tai ne šiaip tylus nepasitenkinimas, o nuolatinis emociškai triukšmingas „kasimasis“, smulkmeniškų kabukų ieškojimas ir ramybės drumstimas lygioje vietoje.
Tad jei kas nors šiandien bandys gadinti nuotaiką dėl smulkmenų, galite drąsiai ir švelniai palinkėti: „Geriau gyvenkime ramiai ir nebeabalduokimės!“ 😉