Savaitės žodis: Akivara – nuo pelkių akies iki neužgyjančios žaizdos 🌊

Savaitės žodis: aki̇̀vara

Labas! Ar kada nors jautėte, kad lietuviškas žodis turi tokią gilią ir vaizdingą prasmę, jog vos ištartas sukuria ištisą gyvą vaizdinį? Šios savaitės naujienlaiškio žvaigždė – archajiškas ir paslaptingas žodis aki̇̀vara.

Ką reiškia šis žodis?

Lietuvių kalbos žodyne paslėptos net 4 vaizdingos šio žodžio reikšmės:

1. Neužžėlusi vieta pelkėje, liūne ar lede: atvira „akis“, kuria žvelgia gelmė.
   „Kur te braidai – pakliūsi akivaron ir ažsirauksi!“ (Rš)
2. Paversmis, šaltiniuota dirva: vieta, kur nuolat žliūgso vanduo ir niekas neauga.
   „Šiemet prie akivarom niekas nedera.“ (Švnč)
3. Vandens sūkurys, verpetas: į gylį traukianti tėkmė.
   „Neik, dar akivara įtrauks.“ (Ukm)
4. Perkeltine prasme – negyjanti žaizda: gili fizinė ar dvasinė gėla.
   „Niekad neužgyja ta akivara.“ (Rš)

💡 Kalbos paslaptis: Žodžio pradžioje lengva atpažinti akį – pelkės ar ežero „akis“ mūsų senolių pasaulėjautoje buvo atvira vieta tarp šio ir požemio pasaulio. Šis žodis savyje talpina ir gamtos pavojų, ir gilią meilę vaizdingai kalbai.

Linkiu šią savaitę išvengti klastingų akivarų ir turtinti savo žodyną!