Ne tik gelda: kuo lietuvio sodyboje tarnavo „abrė“? 🍞🍺
Šios savaitės žodis: ãbrė (àbrė)
Sveiki, kalbos smalsuoliai!
Ar kada nors girdėjote žodį abrė? Jei atsuktume laiką atgal ir užsuktumėte į senovinę lietuvio sodybą, abrę tikrai pamatytumėte garbingoje vietoje. Bez jos neapsieidavo nei kasdienis duonos kepimas, nei aludarystė, nei rudeninės skerstuvės!
Kas iš tiesų yra abrė?
LKŽ duomenimis, tai kirčiuojama dvejopai (ãbrė arba àbrė, 2 kirčiuotė) ir reiškia didelę medinę geldą arba specialiai iš kaimiškų lentų suklotą lovį įvairiems ūkio darbams.
Lietuvių kalbos žodynas išskiria net 4 šio daikto paskirtis:
- Didelė gelda duonai maišyti: „Priminkė pilną ãbrę“ (Joniškis).
- Gilus lovys misai tekinti: „Tekina misą į ãbrę“ (Utena).
- Lovys mėsai sūdyti: „Didelis paršas buvo, sūdant į ãbrę netilpo mėsa“ (Šaukėnai).
- Dėžė burokams ar pašarui kapoti: „Pritaisiau pilną abrę jovalo“ (Žagarė).
„Abrė – tai tikras senojo kaimo „daugiafunkcis įrankis“. Viename krašte joje minkė duoną, kitame – sūdė lašinius ar tekindavo alų.“
Šis žodis gyvas Šiaurės ir Rytų Lietuvos tarmėse (Joniškyje, Žagarėje, Utenoje, Kruopiuose). Tai puikus pavyzdys, kaip vienas vaizdingas žodis talpina savyje visą mūsų protėvių buities istoriją.
Ar esate girdėję šį žodį iš savo senelių ar prosenelių? Pasidalinkite su mumis atsakydami į šį laišką!
Geros savaitės ir naujų kalbinių atradimų!
Jūsų kalbos naujienlaiškis